Kariuomenės ir visuomenės pėsčiųjų žygiai Lietuvoje ir pasaulyje

Sveiki gyvi

Tikiuosi pasisveikinau teisingai. Po savaitgalio koju raumenu skausmas ir pritrintu pusliu skausmas jau mazeja. Paliks kiekvieno Jusu atmintyje tik geros emocijos. Kas gera prisiminkime, kas buvo bloga lai isbles. Noriu paprasyti, kad visi kas fotografavote, sudetumet nuotraukas i foto galerije. Manau tai isliekamoji verte, laikas nuo laiko atsidaryti sia svetaine ir prisiminti zygi istisus metus.

Mano duomenimis yra viena zygio dalyve Gintare Bzuzauskiene, kuri del kazkokios klaidos neatsieme zygio medalio. Labai prasyciau Jusu kreiptis i mane elektroniniu pastu, kad galetume suderinti, kaip Jusu iskovota medali grazinti. Mano pastas Vidmantas.Genys@mil.lt

Jei dar atsirastu kas noretu isigyti suvenyrini medali, taip pat kreipkites nurodytu adresu.

Norintys isigyti zygio zenkliukus su praeitu zygiu skaiciumi, taip pat rasykite man, derinsim siuos per zygi nesuspetus klausimus. Viska galima padaryti, Jums belieka tik parasyti. Nebutina tuos klausimus rasyti i foruma. Forume rasykite savo isgyvenimus, emocijas, problemas man i pasta.

Pagarbiai Vidmantas

kur cia ta fotogalerija kur galima sudet foto?

Sveiki! Visų pirma, atsiprašau, kad apie Kęstutėnus parašysiu tik dabar, praėjus jau beveik dviems mėnesiams. Paruoštas tekstas seniai guli “kompe”, bet vasarą nebuvo kada, o rudenį tingėjau jį čia įdėt. Žinau, gėda. Taigi, tik “nupastinu” tai, kas buvo parašyta seniai. Nesinori taip paimt ir ištrint. Ačiū už dėmesį

“Visų pirma, ačiū žygių tėčiui Vidmantui, žygio entuziastui Dainiui, kurio žinučių apie šį žygį pilnas internetas ir visiems kitiems, organizavusiems ar prisidėjusiems prie žygio organizavimo. Šauniai praleistos kelios dienos Ilgai galvojau, rašyti e-mailą ar parašyti viską forume viešai. Nusprendžiau mintis parašyt viešai.Pirmiausia, apie žygio masiškumą. Tai, kas praėjusiais metais sumažino dalyvių skaičių, o šiemet buvo atsisakyta – sveikatos pažymos iš gydytojų. Žinant lietuvių būdą, vieni nemėgsta lankytis pas gydytojus, kiti tingėjo, treti nerado ar nenorėjo rast laiko ten apsilankyt. Manau, praėjusiais metais tai buvo peilis. Sveikintina, kad to neliko šiemet. Neturiu tokių duomenų, bet įdomu, kur traumų ir “ligonių” buvo daugiau: Radvilose su pažymomis ar Kęstutėnuose be pažymų? Daugelyje įvairių renginių (sportinių ar turistinių) nuostatuose būna punktas, kad dalyvis pats atsako už savo sveikatą. Užtenka renginio vietoje pasirašyti ir viskas. Antras dalykas – nuotraukos. Čia vėl reiktų prisimint lietuvių būdą. Gerai, kad tiek aš, tiek mano draugai namie turėjom likusių senų nuotraukų. Nemanau, kad jei būtų reikėję eit specialiai dėl žygio fotografuotis, draugai būtų tai darę. Gal užtektų atsispausdint nuotrauką spausdintuvu, jei neturima dokumentinės? Aišku, idealu būtų registracijos metu nusiųsti į duom. bazę nuotrauką ir renginio vietoje gauti jau pilnai užpildytą pažymėjimą. Bet, žinau, kad brangu daryti indvidualias korteles, be to ir “nukrenta” keli šimtai žmonių po registracijos. Šiemet žygis truko dvi dienas. Būnant renginy atrodė, jog labai trumpai, bet iš tiesų – tai labai optimali trukmė. Nežinau kariuomenės taisyklių dėl savaitgalių, bet gal galima žygį daryti savaitgalį? Kaip tik dvi dienos. Tai tikrai pritrauktų daugiau dalyvių, nes daugelis darbo dienomis dirba ir ne visi gali tom keliom žygio dienom nebūti darbe. Manau, tai viena iš priežasčių, kodėl “nubyrėjo” keli šimtai dalyvių po pradinės registracijos.
Baigėsi mintys apie masiškumo didinimą, dabar apie žygį Naujovė šiais metais – gyvenimas palapinėse. Man, šiltuoju metų laiku labai daug laiko praleidžiančiam palapinėse, tai – idealios sąlygos. Palapinė yra kažkokia asmeninė erdvė, o kareivinėse, kur kambaryje gyvena daug žmonių, to asmeniškumo nelieka. Aišku, palapinės sukelia daugiau vargo organizatoriams, nes sunkiau prižiūrėti bendrą tvarką. Džiaugčiaus, jei palapinės būtų ir kituose žygiuose Nebebuvo šiemet scenos “žvaigždžių”. Ir gerai. Visi puikiai matėme, kad užteko kareiviško tango ir paprastos diskotekos. Prisiminus trasas, jos buvo sunkios. Sudėtinga vertint, bet manau, kad sunkesnės nei Radvilose. Antros dienos 40km trasoje teko ir per pelkę, ir per krūmynus, ir plentu eiti. Dar nereiktų pamiršti smėlio ir kalnelių. Antrą dieną buvo galima trasoje pamatyti ir korteles, rodančias, kiek kilometrų jau įveikta. Norėjosi jų daugiau. Visoje trasoje. Dar vienas dalykas, apie kurį buvo diskutuota ankstesniais metais ir kuriuo šiemet galima buvo pasinaudoti: dienos trasos pasirinkimas vietoje, o ne registracijos metu. Antrą dieną norintys dalyviai galėjo savo 40km sutrumpinti į 20km, jei jautė, kad nesugebės, ir atvirkščiai. Taip būna sunkiau valdyti situaciją organizatoriams, bet lengviau žygeiviams. Tiesiog skirtingi starto laikai į skirtingas trasas ir išeinant į trasą reikėtų užsiregistruoti dalyviui prie kompiuterio, kokią trasą jis tą dieną eina. Tiesa, kontrolės punktuose žymas dedančius žmones reiktų išskirti. Ar tai liemenėmis, ar dar kuo. Kaikur tai buvo padaryta, o kaikur reikėjo atspėti, kuris žmogus žymį korteles. Buvo ir punktų, kuriuose žymėtis nereikėjo. Gal paprasčiausiai užtektų pakabinti užrašą “Kontrolė” ten, kur reikia žymėtis? Ir, paskutinis dalykas… Taisyklė: 13. Žygio metu draudžiama: 13.1. naudotis bet kokiomis transporto priemonėmis arba bėgti;. Tiek Radvilose, tiek čia, Kęstutėnuose, mačiau bėgančius ir civilius, ir kariškius. Tai, arba laikomės šios taisyklės visi ir baudžiam nusižengusius, arba ją naikinam. Lėtas bėgimas taip pat laikomas bėgimu.
O dabar linksmai: registracijoje ir nuostatuose žygis vadinasi “Kęstutaičių”, ant diplomo – “Kęstutėnų”, ant medalio – “Kęstutiečių”. Taip ir neaišku, kaip iš tikrųjų vadinosi šių metų žygis
Tikiuosi, jog nenuvarginau savo mintimis, bet labai norėjau jomis pasidalinti. Dar kartą ačiū už žygį ir puikius prisiminimus. Tikiuosi, kitąmet žygis bus. Nesvarbu kur Susitiksime jame arba kituose žygiuose ir maratonuose

Nuoširdžiai, Andrius K.”