Pranešimas redaguotas 14:47 – 2010.02.28 Soldier
Pranešimas redaguotas 14:49 – 2010.02.28 Soldier
Pranešimas redaguotas 14:50 – 2010.02.28 Soldier
Pranešimas redaguotas 14:51 – 2010.02.28 Soldier




“Marche de l’Armée”(liet.“Armijos Žygio“) medalis (paaiškinimas: Armijos Žygio – medalio atsiradimo istorija/ištakos)
Vieni pirmųjų kurie pradėjo naudoti šaunamuosius ginklus buvo Jono Aklojo (angl. John The Blind) kareiviai. Tai buvo patranka kuri šaudydavo akmeniniais apie 20cm skersmens (diametro) sviedinias. Akmeniniai sviediniai skriedavo virš 200 metrų. Patrankos vamzdis buvo tris kartus didesnis už pačius akmeninius sviedinius, vamzdis buvo pritvirtintas prie medinio dviračio pagrindo.
Jonas Aklasis dar kitaip vadinamas Jonu iš Liuksemburgo (1296 – 1346), Bohemijos karalius (nuo 1310 – iki 1346), Imperatoriaus Henrio VII sūnus, žuvo mūšyje Prancūzijoje Crecy (Prancūzija) mūšio metu, mūšio metu jis drąsiai kovėsi prancūzų pusėje nepaisant savo aklumo.
1296 rugpjūčio 10 dieną, Margaret iš Brabant, Henrio V žmona, kuris buvo žinomas kaip Imperatorius Henris VII, Liuksemburgo pilyje pagimdė sūnų ir davė jam Jono vardą. Sulaukęs 14 metų amžiaus Jonas tapo pilnamečiu (pilnateisiu) ir jam buvo suteiktas Liuksemburgo grafo vardas (titulas). Šis titulas jam buvo suteiktas 1310 metų Liepos 3 dieną.
Tų pačių metų Rugpjūčio 30 dieną Jonas tuo metu jau Liuksemburgo grafas vedė Elizabetę, Imperatoriaus Wenceslas II dukterį. Porą mėnesių prieš vestuves Henris II turėjo palaukti kol bus pasodintas į sostą. Tarp didikų ir kunigaikščių Jonas išskyrė save sekančiaus skiriamaisiais ženklais: raudonas liūtas sidabriniame fone ir Liuksemburgo ginklai. Ceremonijos metu Jonas nušoko nuo arklio ir priklaupė prieš savo tėvą Imperatorių. Tuo momentu Henris VII priėmė Jono priesaiką ir paskyrė savo sūnui valdyti Bohemijos karalystę.
Jonas, Bohemijos karalius savo valdymo laikotarpiu dalyvavo įvairiuose karuose visoje Europoje. Bohemijoje Jonas kariavo kartu su Ludovic iš Bohemijos prieš Frederiką Grąžųjį iš Austrijos. Loranoje (miesto pavadinimas) Jonas kariavo prieš Metz miestą, Olandijoje prieš Flandriją ir burbonus. Jonas taip pat surengė keletą karinių žygių į Lietuvą ir Šiaurinę Italiją.
1346 metų Liepos 11 dieną, Jono sūnus buvo karūnuotas Reine (Rhineland-Palatinate) kaip Imperatorius Charles IV (karūnuotas Bonoje 1346 Lapkričio 26 dieną). Jonas kartu su savo sūnumi surengė karinį žygį į Trier, tačiau tuo pačiu metu Jonas Aklasis gavo pagalbos prašymą iš Pilypo de Valois, Prancūzijos karaliaus, kuris prašė neatidėliotinos pagalbos kariaujant su anglais.
Po tris mėnesius vykusių nesėkmingų derybų, tiesos paieškų ir nerezultatyvaus pontifiko įsikišimo į derybas karas tarp Edvardo III and Pilypo VI atsinaujino. Aguillon pilies apgulties metu, kuriai vadovavo Normandijos kunigaištis (Karaliaus Jono žentas), Edvardas III išsilaipino Cotentin pakrantėje 1346 metų Liepos 12 dieną. Iš Lisieux ir aplenkiant Rouen, Edvardas III žygiavo su savo kariuomene Senos upės slėniu, sunaikino ir sudegino Louviers iki pelenų ir užėmė Gaillon miestą. Nors Edvardas III negalėjo persikelti su savo kariuomene per Senos upę prie Verdun miesto, tačiau jis žygiavo toliau į Mantes miestą.
Rugpjūčio 12 dieną, Edvardas III patraukė link Paryžiaus. Pilypas davė įsakymą sunaikinti ir sudeginti visus namus esančius už miesto gynybinių sienų, tačiau ruošiamų sudeginti namų savininkai sukilo prieš tokį Pilypo įsakymą ir ginklais buvo pasiryžę ginti savo nuosavybę. Tuo metu Paryžiuje rezidavo Jonas Aklasis ir jo sūnus Charlzas. Jie kartu su 500 riterių sėkmingai numalšino sukilimą. Dėl maisto stokos Anglijos kariuomenei teko trauktis nuo Somme upės. Kai anglų kariuomenė persikėlė per Poix, šitos kariuomenės priešakinius dalinius (pajėgas) užpuolė Jono Aklojo riteriai, tačiau anglams į pagalbą atskubėjo Northhampton’o grafas ir sėkmingai nustūmė liuksemburgiečius 2 mylias atgal už Amiens.
1346 metų Rugpjūčio 26 dieną, Pilypas iš Valois padalino savo kariuomenę į 3 dalis, tam kad galėtų užpulti Anglijos kariuomenę, kuri tuo metu buvo užėmusi pozicijas ant kalvų ties Crécy kainu, Maie upės slėnyje. Pirmajame Pilypo iš Valois padalintos kariuomenės dalinyje kovoje su anglais kovėsi liuksemburgiečiai kuriems vadovavo Jonas Aklasis su savo sūnumi. Anglams šitame mūšyje vadovavo Velso princas. Pačiame mūšio įkarštyje Jonas Aklasis herojiškai žuvo.
Jono Aklojo palaikai yra palaidoti Liuksemburgo miesto Katedros kriptoje.
1962 metais, pagerbiant Jono Aklojo herojišką kovą, jo ženklas (emblema, antspaudas) buvo pradėtas naudoti (nešioti) ant Liuksemburo Armijos kariškių kairės uniformos rankovės pusės.
1964 metais, šita emblema tapo unikalia armijos aprangos emblema (ženklu).
Dėl tos pačios priežasties (aliuziją į Jono Aklojo emblemą ir visą jo atminimą ir t.t.) pirmojo “Armijos Žygio” 1968 metais, žygį organizuojanti visuomeninė organizacija pavadinimu “Amicale des Anciens Artilleurs Luxembourgeois (AAAL)” (liet. Senųjų Liuksemburgo Artileristų Draugija) pasirinko šitą emblemą (ženklą) kaip Logotipą medaliui.
Pagarbiai Vidmantas