“Tikras gyvenimo džiaugsmas būna tada, kai sieki tikslo, kurį laikai didingu; būti gamtos jėga, o ne karščiuojančiu egoistišku mažu grumsteliu, amžinai dejuojančiu ir verkšlenančiu, kad pasaulis nepasiaukoja padaryti laimingu.
Aš noriu, kad mirdamas būčiau visiškai sunaudotas, nes kuo daugiau dirbu, tuo esu gyvesnis. Džiaugiuosi gyvenimu dėl jo paties. Gyvenimas man – tai dovana, tai ne nudegęs žvakigalis, o žėrintis fakelas, kurį aš nutveriu akimirksniui, ir noriu, kad jis suliepsnotų visu ryškumu, kai perduosiu jį ateities kartoms.”
Pratarmė:
Garbė priklauso žmogui, kuris yra veiksmo centre… kuris stengiasi iš visų jėgų ir aukojasi vardan užsibrėžto tikslo, kuriam didžiausias nusivylimas būna tuomet, kai nepavyksta jo pasiekti, nepaisant visų pastangų ir ryžto. Jo vieta niekada nebus šalia šaltų ir baikščių sielų, kurios nežino nei pergalės džiaugsmo, nei pralaimėjimo kartėlio.
Išugdyta ištvermė visų pirma yra menas nepalūžti, išlikti, kad ir į kokią sudėtingą gyvenimo situaciją patektum. Psichologinis pasirengimas yra lygiai toks pats svarbus, kaip ir fizinė ištvermė bei žinios. Jūs privalote žinoti, kaip pasirūpinti savo sveikata ir kaip, susirgus ar susižeidus, gydyti save, o prireikus ir kitam padėti. Jūs taip pat privalote sugebėti išlaikyti stabilią moralinę būseną ne tik savo, bet ir tų, kurie yra kartu su jumis.
Ištvermės ugdymas – tai tam tikra piramidė, kurios pagrindas – ryžtas, atkaklumas ir valios jėga. Kita piramidės dalis yra žinios. Jos ugdo pasitikėjimą savimi ir išsklaido baimę. Dar aukščiau – treniruotės ir įgūdžių įsisavinimas bei tinkamas jų išlaikymas. Piramidės viršuje – savęs pasitikrinimas – ar jau esi pakankamai fiziškai ir psichologiškai pasirengęs. Sujungęs visą tai su žiniomis, Jūs būsite pasiruošęs bet kuriam kilniam tikslui.
Žygio metu kiekvienas iš Jūsų jausite fizinę ir psichologinę įtampą. Gali prireikti kiekvienam iš Jūsų nugalėti keletą, o gal ir visus žemiau išvardintus streso faktorius (požymius):
· baimę ir nerimą;
· skausmą ir susižeidimą;
· šaltį ar karštį;
· troškulį, alkį ir nuovargį;
· miego stoką;
· nuobodulį, monotoniją.
Ar susidorosi?
Pasitikėjimas savimi yra gero fizinio pasiruošimo bei tvirtų žinių rezultatas. Visa tai būtina įgyti anksčiau, nei susidursi su šiuo išbandymu. Pasitikėjimas padės Jums įveikti psichologinį stresą. Geras fizinis pasiruošimas bus puiki bazė susitvarkyti su nuovargiu ir miego trūkumu. Kuo geresnė Jūsų fizinė būklė, tuo daugiau turite galimybių atlikti žygį.
Skausmas – tai organizmo perspėjimas apie pažeistą kūno dalį ir kartu draudimas naudotis ja toliau. Labai svarbu kuo greičiau pradėti gydyti bet kokį sužeidimą, turint omenyje, kad skausmas gali būti įveikiamas ir kontroliuojamas, kol Jūs kreipsitės į medikus, kad būtų išvengta didesnio skausmo.
Nebus jokios naudos, jeigu iš karto nuleisite rankas. Tik konstruktyviais ir tiksliais veiksmais galite sau padėti. Jeigu žmonės yra ryžtingai nusiteikę, jie gali nugalėti save, išlikti, išgyventi, rodos, neįmanomose situacijose.
Maitinimasis:
Ilgo žygio metu netenkama daug energijos, todėl:
- Nepamirškite pavalgyti pusryčius prieš 1,5 val. iki žygio ir pasiimti maisto. Duona, vaisiai, pieno produktai padeda atgauti jėgas. Į vakarienės maistą dėkite daugiau druskos.
- Venkite naudoti pavojingų sveikatai maisto produktų: ne visiškai išvirtų ar žalių kiaušinių, nepasterizuotų produktų, neplautų daržovių ir vaisių, žalių ar nepakankamai paruoštų mėsos produktų. Nenaudokite neaiškios kilmės maisto produktų.
- Nepakankamai paruošti maisto produktai gali sukelti žarnyno ligas.
- Gerkite prieš žygį daug skysčių (vandens, arbatos ir t.t.). Žygio metu gerdami reguliariai, nejausite troškulio (gerkite vandenį mažais gurkšniais ir po truputį, nes didelis kiekis gali sukelti vėmimą). Gerkite gėrimus, turinčius druskos, bet nevartokite druskos tablečių. Žygio metu negerkite alkoholinių gėrimų bei gėrimų su angliarūgšte. Po žygio galima atsigerti alaus.
Dėmesio: jei Jūsų šlapimas tamsios spalvos, vadinasi, geriate per mažai vandens.
Viršutiniai drabužiai.
Apranga turi būti pakankamai laisva, kad nevaržytų judesių. Patartina vilkėti medvilninius arba vilnonius drabužius, gerai sugeriančius prakaitą. Vilkėkite tik švariais drabužiais. Švarūs drabužiai gerai praleidžia orą ir apsaugo nuo perkaitimo ar peršalimo.
Kai lyja: apranga turi būti neperlyjama, neperpučiama ir kartu turi vėdintis. Patartina lengva striukė. Jeigu yra nedidelis vėjas, galbūt vertėtų turėti skėtį (ypač žmonėms, nešiojantiems akinius). Stenkitės viršutinę kūno dalį išlaikyti sausą! Nedėvėkite sunkių drabužių.
Kai šiltas oras: turėkite kepuraitę. Stenkitės apsaugoti viršutinę kūno dalį ir kaklą nuo pernelyg didelio įdegimo.
Kūno priežiūra:
- Ypač jautri yra kojų oda. Prieš žygį pasirūpinkite savo pėdomis. Pašalinkite nuo jų surambėjusią odą.
- Nusikirpkite nagus tiesiai.
- Jeigu kenčiate dėl pernelyg plonos pėdų odos, ją reikia ištrinti glicerinu ar kamparo spiritu ir kiekvieną vakarą mirkyti pėdas šaltame vandenyje.
- Tepkite vazelinu labiausiai drabužių pritrinamas kūno vietas (pažastis, kirkšnis ir pan.). Taip pat ištrinkite pėdas milteliais, skirtais pėdų priežiūrai.
- Naudokite apsauginį kremą nuo saulės.
- Neikite į žygį karščiuodami.
- Nepradėkite žygio sparčiu tempu. Leiskite raumenims apšilti.
- Eidami dėkite pėdas taisyklingai (nekrypuokite). Batų priekis turi būti nukreiptas judėjimo kryptimi.
- Žingsniai neturi būti per dideli ar per maži. Eikite atsipalaidavę. Visas kūnas, netgi rankos, neturi būti įsitempę.
- Stenkitės dažnai nesustoti – ėjimas be pertraukų efektyvesnis už greitą ėjimą.
- Nerekomenduojamas stimuliatorių ar skausmą malšinančių vaistų vartojimas žygio metu.
- Pritrynę pūslę, nedelsdami kreipkitės į medikus. Jei nėra netoliese medikų, galite patys ją užklijuoti taip, kad pleistras nebūtų susiglamžęs. Jei pūslė didelė ir trukdo ėjimui, galite sterilia adata, gerai dezinfekavę odą, ją pradurti taip, kad būtų ne mažiau kaip dvi pradūrimo angos. Išspauskite visą skystį iš pūslės, naudodamiesi minkšta marle, patepkite jodu, po to uždėkite sterilų pleistrą. Būkite labai atsargūs, leisdami daryti masažą ar gydyti žaizdas ne specialistams. Jokiu būdu nekarpykite pūslių.
- Jei koją sutraukė mėšlungis ar turite kitų problemų dėl raumenų, kreipkitės į medikus. Poilsio pertraukėlių metu patartina masažuoti kojas ir kuo daugiau jas atpalaiduoti (palaikykite jas pakėlę). Mėšlungis, sutraukęs blauzdos raumenį, gali būti sustabdomas, viršutinę pėdos dalį viena ranka spaudžiant blauzdikaulio pusėn, o kita ranka švelniai trinant sutrauktą raumenį.
- Niekada negulėkite ant žemės, net ir esant šiltam orui – nukritus kūno temperatūrai, galimos raumenų problemos.
- Nesimaudykite atviruose vandens telkiniuose.
- Po kiekvienos žygio dienos iš karto nusimaudykite švariame vandenyje ir pasikeiskite drabužius.
Kai oro temperatūra labai aukšta:
Perkaitimas gali sukelti saulės bei šilumos smūgius ir šiluminį išsekimą.
Saulės smūgį sukelia saulės spinduliai, tiesiogiai veikdami žmogaus organizmą.
Šilumos smūgį žmonės gauna, kai oras tvankus ir karštas.
Šiluminis išsekimas susijęs su pastoviu organizmo vandens ir elektrolitų netekimu, kai gausiai prakaituojama. Požymiai:
- skauda, svaigsta galva, spengia ausyse, mirga akyse;
- silpna, pykina, troškina, vystosi nuovargis;
- padažnėja pulsas, kūno temperatūra pakyla iki 39° – 40°C;
- kvėpavimas pasidaro paviršutinis ir vėliau gali prasidėti traukuliai, vėmimas, netenkama sąmonės.
Perkaitimo profilaktika:
Pridenkite galvą nuo tiesioginių sulės spindulių, turėkite kepuraitę. Stenkitės apsaugoti viršutinę kūno dalį ir kaklą nuo pernelyg didelio įdegimo.
Kai karšta (21°C ir daugiau), prieš išeidami į dienos žygį, pasirūpinkite didesniu geriamo vandens kiekiu.
Gerkite pakankamai vandens – rekomenduojama į geriamą vandenį įpilti Regidrono miltelių arba tiesiog truputėlį druskos, jie atstatys prarastus elektrolitus. Įspauskite į vandenį citrinos. Nesaldinkite vandens saldikliais.
Dažniau ilsėkitės.
Perkaisti galima ir vėsiu oru, jei dėvėsite drabužius, kurie nepraleidžia oro. Dėvėkite natūralaus pluošto drabužius.
Pirmoji medicinos pagalba perkaitimo atveju:
- perkelkite nukentėjusįjį į pavėsį ar gerai vėdinamą aplinką.
- guldykite taip, kad kojos būtų kiek aukščiau už galvą.
- atsagstykite drabužius.
- dėkite šalto vandens kompresus ant galvos, veido, kaklo, krūtinės, pažastų srityje.
- jei nukentėjusysis sąmoningas, duokite gerti vėsių gėrimų.
- skubiai kreipkitės į medikus.
Griaudint ir žaibuojant:
- raskite šalia kelio pastogę (patartina žemesnėje vietoje nei pati vietovė, pvz., griovose).
- nestovėkite po medžiais ar apšvietimo stulpais.
- jei nėra tinkamos vietos, atsitūpkite.
- ieškokite prieglobsčio pastatuose ar privačiuose ūkiuose.
Turėdami bet kokių sveikatos sutrikimų, kreipkitės į medikus!
