Pratarmė:

Garbė priklauso žmogui, kuris yra veiksmo centre… kuris stengiasi iš visų jėgų ir aukojasi vardan užsibrėžto tikslo, kuriam didžiausias nusivylimas būna tuomet, kai nepavyksta jo pasiekti, nepaisant visų pastangų ir ryžto. Jo vieta niekada nebus šalia šaltų ir baikščių sielų, kurios nežino nei pergalės džiaugsmo, nei pralaimėjimo kartėlio.

Išugdyta ištvermė visų pirma yra menas nepalūžti, išlikti, kad ir į kokią sudėtingą gyvenimo situaciją patektum. Psichologinis pasirengimas yra lygiai toks pats svarbus, kaip ir fizinė ištvermė bei žinios. Jūs privalote žinoti, kaip pasirūpinti savo sveikata ir kaip, susirgus ar susižeidus, gydyti save, o prireikus ir kitam padėti. Jūs taip pat privalote sugebėti išlaikyti stabilią moralinę būseną ne tik savo, bet ir tų, kurie yra kartu su jumis.

Ištvermės ugdymas – tai tam tikra piramidė, kurios pagrindas – ryžtas, atkaklumas ir valios jėga. Kita piramidės dalis yra žinios. Jos ugdo pasitikėjimą savimi ir išsklaido baimę. Dar aukščiau – treniruotės ir įgūdžių įsisavinimas bei tinkamas jų išlaikymas. Piramidės viršuje – savęs pasitikrinimas – ar jau esi pakankamai fiziškai ir psichologiškai pasirengęs. Sujungęs visą tai su žiniomis, Jūs būsite pasiruošęs bet kuriam kilniam tikslui.

Žygio metu kiekvienas iš Jūsų jausite fizinę ir psichologinę įtampą. Gali prireikti kiekvienam iš Jūsų nugalėti keletą, o gal ir visus žemiau išvardintus streso faktorius (požymius):

·    baimę ir nerimą;
·    skausmą ir susižeidimą;
·    šaltį ar karštį;
·    troškulį, alkį ir nuovargį;
·    miego stoką;
·    nuobodulį, monotoniją.

Ar susidorosi?

Pasitikėjimas savimi yra gero fizinio pasiruošimo bei tvirtų žinių rezultatas. Visa tai būtina įgyti anksčiau, nei susidursi su šiuo išbandymu. Pasitikėjimas padės Jums įveikti psichologinį stresą. Geras fizinis pasiruošimas bus puiki bazė susitvarkyti su nuovargiu ir miego trūkumu. Kuo geresnė Jūsų fizinė būklė, tuo daugiau turite galimybių atlikti žygį.

Skausmas – tai organizmo perspėjimas apie pažeistą kūno dalį ir kartu draudimas naudotis ja toliau. Labai svarbu kuo greičiau pradėti gydyti bet kokį sužeidimą, turint omenyje, kad skausmas gali būti įveikiamas ir kontroliuojamas, kol Jūs kreipsitės į medikus, kad būtų išvengta didesnio skausmo.

Nebus jokios naudos, jeigu iš karto nuleisite rankas. Tik konstruktyviais ir tiksliais veiksmais galite sau padėti. Jeigu žmonės yra ryžtingai nusiteikę, jie gali nugalėti save, išlikti, išgyventi, rodos, neįmanomose situacijose.

Maitinimasis:

Ilgo žygio metu netenkama daug energijos, todėl:

-  Nepamirškite pavalgyti pusryčius prieš 1,5 val. iki žygio ir pasiimti maisto. Duona, vaisiai, pieno produktai padeda atgauti jėgas. Į vakarienės maistą dėkite daugiau druskos.
-  Venkite naudoti pavojingų sveikatai maisto produktų: ne visiškai išvirtų ar žalių kiaušinių, nepasterizuotų produktų, neplautų daržovių ir vaisių, žalių ar nepakankamai paruoštų mėsos produktų. Nenaudokite neaiškios kilmės maisto produktų.
-  Nepakankamai paruošti maisto produktai gali sukelti žarnyno ligas.
-  Gerkite prieš žygį daug skysčių (vandens, arbatos ir t.t.). Žygio metu gerdami reguliariai, nejausite troškulio (gerkite vandenį mažais gurkšniais ir po truputį, nes didelis kiekis gali sukelti vėmimą). Gerkite gėrimus, turinčius druskos, bet nevartokite druskos tablečių. Žygio metu negerkite alkoholinių gėrimų bei gėrimų su angliarūgšte. Po žygio galima atsigerti alaus.

Dėmesio: jei Jūsų šlapimas tamsios spalvos, vadinasi, geriate per mažai vandens.

Viršutiniai drabužiai.

Apranga turi būti pakankamai laisva, kad nevaržytų judesių. Patartina vilkėti medvilninius arba vilnonius drabužius, gerai sugeriančius prakaitą. Vilkėkite tik švariais drabužiais. Švarūs drabužiai gerai praleidžia orą ir apsaugo nuo perkaitimo ar peršalimo.

Kai lyja: apranga turi būti neperlyjama, neperpučiama ir kartu turi vėdintis. Patartina lengva striukė. Jeigu yra nedidelis vėjas, galbūt vertėtų turėti skėtį (ypač žmonėms, nešiojantiems akinius). Stenkitės viršutinę kūno dalį išlaikyti sausą! Nedėvėkite sunkių drabužių.

Kai šiltas oras: turėkite kepuraitę. Stenkitės apsaugoti viršutinę kūno dalį ir kaklą nuo pernelyg didelio įdegimo.

Kūno priežiūra:

- Ypač jautri yra kojų oda. Prieš žygį pasirūpinkite savo pėdomis. Pašalinkite nuo jų surambėjusią odą.
-  Nusikirpkite nagus tiesiai.
-  Jeigu kenčiate dėl pernelyg plonos pėdų odos, ją reikia ištrinti glicerinu ar kamparo spiritu ir kiekvieną vakarą mirkyti pėdas šaltame vandenyje.
-  Tepkite vazelinu labiausiai drabužių pritrinamas kūno vietas (pažastis, kirkšnis ir pan.). Taip pat ištrinkite pėdas milteliais, skirtais pėdų priežiūrai.
-  Naudokite apsauginį kremą nuo saulės.
-  Neikite į žygį karščiuodami.
-  Nepradėkite žygio sparčiu tempu. Leiskite raumenims apšilti.
-  Eidami dėkite pėdas taisyklingai (nekrypuokite). Batų priekis turi būti nukreiptas judėjimo kryptimi.
-  Žingsniai neturi būti per dideli ar per maži. Eikite atsipalaidavę. Visas kūnas, netgi rankos, neturi būti įsitempę.
-  Stenkitės dažnai nesustoti – ėjimas be pertraukų efektyvesnis už greitą ėjimą.
-  Nerekomenduojamas stimuliatorių ar skausmą malšinančių vaistų vartojimas žygio metu.
-  Pritrynę pūslę, nedelsdami kreipkitės į medikus. Jei nėra netoliese medikų, galite patys ją užklijuoti taip, kad pleistras nebūtų susiglamžęs. Jei pūslė didelė ir trukdo ėjimui, galite sterilia adata, gerai dezinfekavę odą, ją pradurti taip, kad būtų ne mažiau kaip dvi pradūrimo angos. Išspauskite visą skystį iš pūslės, naudodamiesi minkšta marle, patepkite jodu, po to uždėkite sterilų pleistrą. Būkite labai atsargūs, leisdami daryti masažą ar gydyti žaizdas ne specialistams. Jokiu būdu nekarpykite pūslių.
-  Jei koją sutraukė mėšlungis ar turite kitų problemų dėl raumenų, kreipkitės į medikus. Poilsio pertraukėlių metu patartina masažuoti kojas ir kuo daugiau jas atpalaiduoti (palaikykite jas pakėlę). Mėšlungis, sutraukęs blauzdos raumenį, gali būti sustabdomas, viršutinę pėdos dalį viena ranka spaudžiant blauzdikaulio pusėn, o kita ranka švelniai trinant sutrauktą raumenį.
-  Niekada negulėkite ant žemės, net ir esant šiltam orui – nukritus kūno temperatūrai, galimos raumenų problemos.
-  Nesimaudykite atviruose vandens telkiniuose.
-  Po kiekvienos žygio dienos iš karto nusimaudykite švariame vandenyje ir pasikeiskite drabužius.

Kai oro temperatūra labai aukšta:

Perkaitimas gali sukelti saulės bei šilumos smūgius ir šiluminį išsekimą.
Saulės smūgį sukelia saulės spinduliai, tiesiogiai veikdami žmogaus organizmą.
Šilumos smūgį žmonės gauna, kai oras tvankus ir karštas.
Šiluminis išsekimas susijęs su pastoviu organizmo vandens ir elektrolitų netekimu, kai gausiai prakaituojama. Požymiai:

-  skauda, svaigsta galva, spengia ausyse, mirga akyse;
-  silpna, pykina, troškina, vystosi nuovargis;
-  padažnėja pulsas, kūno temperatūra pakyla iki 39° – 40°C;
-  kvėpavimas pasidaro paviršutinis ir vėliau gali prasidėti traukuliai, vėmimas, netenkama sąmonės.

Perkaitimo profilaktika:

Pridenkite galvą nuo tiesioginių sulės spindulių, turėkite kepuraitę. Stenkitės apsaugoti viršutinę kūno dalį ir kaklą nuo pernelyg didelio įdegimo.
Kai karšta (21°C ir daugiau), prieš išeidami į dienos žygį, pasirūpinkite didesniu geriamo vandens kiekiu.
Gerkite pakankamai vandens – rekomenduojama į geriamą vandenį įpilti Regidrono miltelių arba tiesiog truputėlį druskos, jie atstatys prarastus elektrolitus. Įspauskite į vandenį citrinos. Nesaldinkite vandens saldikliais.
Dažniau ilsėkitės.
Perkaisti galima ir vėsiu oru, jei dėvėsite drabužius, kurie nepraleidžia oro. Dėvėkite natūralaus pluošto drabužius.

Pirmoji medicinos pagalba perkaitimo atveju:

-  perkelkite nukentėjusįjį į pavėsį ar gerai vėdinamą aplinką.
-  guldykite taip, kad kojos būtų kiek aukščiau už galvą.
-  atsagstykite drabužius.
-  dėkite šalto vandens kompresus ant galvos, veido, kaklo, krūtinės, pažastų srityje.
-  jei nukentėjusysis sąmoningas, duokite gerti vėsių gėrimų.
-  skubiai kreipkitės į medikus.

Griaudint ir žaibuojant:

-  raskite šalia kelio pastogę (patartina žemesnėje vietoje nei pati vietovė, pvz., griovose).
-  nestovėkite po medžiais ar apšvietimo stulpais.
-  jei nėra tinkamos vietos, atsitūpkite.
-  ieškokite prieglobsčio pastatuose ar privačiuose ūkiuose.

Turėdami bet kokių sveikatos sutrikimų, kreipkitės į medikus!

-  pasitikrinkite sveikatą prieš prasidedant treniruotėms.
-  sudarykite treniruočių programą. Tai suteiks jums daugiau pasitikėjimo sėkmingai dalyvauti keturių dienų žygyje.
-  patartina treniruotis įvairiomis oro sąlygomis visais metų laikais.
-  reguliariai tikrinkitės sveikatą bei konsultuokitės su gydytojais.
Stenkitės per treniruotes iš viso nueiti 400 ir daugiau km, įskaitant bent du dviejų dienų žygius. Treniruotes rekomenduojama užbaigti likus 2 savaitėms iki 4 dienų žygio. Per šias 2 savaites tiesiog lengvai pasivaikščiokite, naudokite vitaminus ir gerai maitinkitės.

Rekomenduojamas treniruočių grafikas:

Jeigu Jūs pradėsite treniruotis ne vasario mėnesį, o vėliau, stenkitės iš viso nueiti 400 km, įskaitant bent du dviejų dienų žygius.

Patarimai, kaip elgtis per treniruotes:

-  eidami keliu, stenkitės keisti kelio puses (ypač tai patartina keliuose, kur kelkraščiai įdubę arba iškilę).
-  eidami dėkite pėdas taisyklingai (nekrypuokite). Batų priekis turi būti nukreiptas judėjimo kryptimi.
-  žingsniai neturi būti per dideli ar per maži. Eikite atsipalaidavę. Visas kūnas, netgi rankos, neturi būti įsitempę.
-  trumpas distancijas įveikite greitesniu tempu.
-  stenkitės dažnai nesustoti – ėjimas be pertraukų efektyvesnis už greitą ėjimą.
-  prieš žygį patepkite vazelinu labiausiai pritrinamas kūno vietas. Taip pat ištrinkite pėdas milteliais, skirtais pėdų priežiūrai.
-  po žygio galite pavažinėti dviračiu, kad atsipalaiduotų raumenys. Po to nueikite į dušą.

Ką patartina neštis žygyje su savimi:

- mažą kuprinę, kurioje tilptų gėrimai, valgis, kiti reikalingi daiktai;
-  priemonės pūslėms gydyti;
-  pleistras žaizdoms;
-  elastinis tvarstis;
-  vazelinas ir kremas nuo saulės;
-  kremai, kuriuos naudojate savo kūno priežiūrai;
-  tualetinis popierius;
-  kiti, jūsų manymu, būtini daiktai.

“Oi neverk, motušėle”

Oi neverk, motušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios tėvynės,
Kad parvirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės.

Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas
Kad laužo užrūstintas vėjas.
Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras,
Antros neišmels apgailėjęs.

Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai:
Jie mylimą Lietuvą gina
Kam nusviro galva, tam dangaus angelai,
Vainiką iš deimantų pina.

Daugel krito sūnų, kaip tų lapų rudens
Baltveidės oi verks, nes mylėjo !
Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens,
Kiek priešų ten kraujo tekėjo.

Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus
Ir priešų sulaužė puikybę:
Už devynias mares, už tamsiuosius miškus
Išvarė kryžiuočių galybę.

Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų,
Kai duobę kareiviai ten kase:
Ir paguldė daug brolių greta milžinų,
O viešpats jų priglaudė dvasią.

Oi neverk, motušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios tėvynės !
Kad pavirtęs kaip ąžuolas giriu puikus
Lauks teismo dienos paskutinės.

“Palinko liepa”

Palinko liepa šalia kelio,
Pravirko motina sena:
Sūneli, Tėvynė tave šaukia,
Ir vėl bus laisva Lietuva.

O jeigu teks man iškeliauti
Iš šios žemelės mylimos,
Mergaite, tu manęs neverki,
Aš vėl sugrįšiu pas tave.

O jeigu žūsiu už Tėvynę
Nuo priešo budelio rankos,
Mergaite, ir mirdamas kartosiu:
Myliu Tėvynę ir tave.

Laukais pavasaris jau eina,
Lakštutė čiulba vakarais,
Mergaite, papuoški mano kapą
Baltais akacijų žiedais.

Geltona, žalia ir raudona -
Tai mūs trispalvė vėliava:
Kovokim už Tėvynę, broliai,
Ir vėl bus laisva Lietuva !

Motule, leisk man prisiskinti
Baltų akacijų žiedų -
Papuošiu jais mylimojo kapą,
Kad jam ilsėtis būt ramu !

“Vai, ko nusižvengei”

Vai, ko nusižvengei,
Bėrasai žirgeli,
Ko dairais aplinkui
Į dulkėtą kelią.

Kelias tas į Vilnių,
Gedimino pilį,
Ten, kur mūsų broliai
Žūsta už Tėvynę.

O kai aš užaugsiu,
Tai narsiai kariausiu,
Gedimino pily
Trispalvę iškelsiu.

Gedimino pily
Trispalvę iškelsiu,
Ir prie Aušros vartų
Karštai pasimelsiu.

Dieve visagali,
Saugok mūsų šalį,
Tėvą ir močiutę
Ir mažą sesutę.

Kupolė – “Bolševikai tegul žino”

Bolševikai tegul žino,
Kad dar kartą žygis bus.
Iš miškų ir iš beržynų
Vyrai jiems paruoš kapus.

Velnias buvo juos išnešęs,
Bet sugrįžo alkani.
Neprašytas mūms ne svečias
Pavaišinsim mirtimi.

Ir sustos prie vyro vyras,
Vėl trispalvė plevesuos.
Ką lig šiol globojo girios,
Tie stos ginti Lietuvos.

Kils kaip žiedas dobilėlio
Mūs brangi tėvų šalis.
Vėl bsu laisvas artojėlis,
Vėl gyvenimas atgis.

Už kiekvieną kraujo lašą
Bolševikai užmokės.
Tegul savo saulę neša
Jie į azijos gelmes.

Maironis – “Kur bėga Šešupė”

Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka,
Tai mūsų tėvynė, graži Lietuva;
Čia broliai artojai lietuviškai šneka,
Čia skamba po kaimus Birutės daina.

Bėkit, bėkit, mūsų upės, į marias giliausias!
Ir skambėkit, mūsų dainos, po šalis plačiausias!
Kur rausta žemčiūgai, kur rūtos žaliuoja
Ir mūsų sesučių dabina kasas,

Kur sode raiboji gegutė kukuoja,
Ten mūsų sodybas keleivis atras.
Kur žemčiūgai, žalios rūtos, kur raiba gegutė,
Ten tėvynė, ten sodybos, ten sena močiutė.

Ar giedros išaušta pavasario dienos,
Ar krinta po dalgiu žvangučiai lankos,
Ar dreba nuo šalčio apleistos rugienos, -
Mums savo tėvynė graži visados.

Ar pavasaris išaušta, ar kaitri rugpjūtė,
Tu gražiausia, maloniausia, Lietuva-matute!
Ar šviečia mums saulė, ar orai aptemę,
Tu mūsų brangiausia prabočių šalis!

Čia prakaitu mūsų aplaistyta žemė,
Čia tiek atminimų atranda širdis!
Ar laiminga, ar varguose, visados tu miela,
Atminimais taip turtinga ir brangi kaip siela!

Čia Vytautas didis garsiai viešpatavo,
Ties Žalgiriu priešus nuveikęs piktus;
Čia bočiai už laisvę tiek amžių kariavo;
Čia mūsų tėvynė ir buvo, ir bus.

Čia kur Vytautas Didysis mus ir Vilnių gynė,
Bus per amžius, kaip ir buvus, Lietuvos tėvynė!
Apsaugok, Aukščiausis, tą mylimą šalį,
Kur mūsų sodybos, kur bočių kapai!

Juk tėviška Tavo malonė daug gali!
Mes Tavo per amžius suvargę vaikai.
Neapleisk, Aukščiausis, mūsų ir brangios tėvynės,
Maloningas ir galingas per visas gadynes!

“Atskrend sakalėlis”

Atskrend sakalėlis
Per žalią girelę,
Atmušė sparnelius
Į sausą eglelę.

Pažiūrėk, mergele,
Į sausą eglelę:
Kai pradės žaliuoti,
Tai tu būsi mano.

Sausoji eglelė
Žaliuoti pradėjo -
Kur gi tas bernelis,
Kurs mane mylėjo?

Ar už jūrių marių,
Ar už vandenėlių,
Ar kitas mergeles
Mylėti pradėjo?

Nei už jūrių marių,
Nei už vandenėlių,
Tik kitas mergeles
Mylėti pradėjo.

“Tau, sesute, puikios gėlės”

Tau, sesute, puikios gėlės,
O man – kardas prie šalies;
Tau akis plaus ašarėlės,
Man gaisrai kelius nušvies.

Tau rymoti – manęs laukti,
Man kovoti mirtinai,
Gal sulauksi manęs jauno,
Jei neslėgs šalti kapai.

O jei žūsiu už Tėvynę,
Brangią žemę Lietuvos,
Tai žvaigždutė vakarinė,
Pas mane tave atves.

Ant smėlėto mano kapo
Prisodinki daug gėlių,
O kad jos gražiai žydėtų,
Palaistyk jas vandenėliu.

“Stovi malūnas prie kelio”

Stovi malūnas prie kelio,
Saulė seniai vakaruos,
Žaidžia mėnulis upely,
Klausosi mano dainos.

Nors nėr tavęs čionai,
Nors tu toli,
Noriu papasakot tau vienai -
Kas manoj širdy…

Noriu šio vakaro sapną
Apie tave susapnuot,
Noriu, tave susitikęs,
Dviese prie upės dainuot.

Kaip man tave susitikti!
Kaip man tave pamatyt?
Eitum saulėlydžio laukti,
Eitum aušros pasitikt…

“Iš suvalkijos lygumų”

Tu padainuok, šaunus bernioke,
Iš Suvalkijos lygumų,
O tau pritars javai nunokę
Ir senas gluosnis prie namų.

Neliūsk jei tyli, jei nemyli,
Graži gėlė ne tik rūta…
Jei tavo širdį ji apvylė,
Ne tavo daliai ji skirta.

Geriau pašvilpauki, bernioke,
Iš Suvalkijos lygumų…
Tik tu ir vėjas šitaip moka
Pašvilpaut tyliai prie namų.

Ant klevo gonkų saulė tviska,
Gražu darželyje sesers,
Tu padainuok, berniok išblyškęs,
Sesuo ir vėjas tau pritars…

“Mieli draugai, kai aš numirsiu”

Mieli draugai, kai aš numirsiu,
O žmonės sako, kad jau greit,
Kuprinę, kirvį jums paliksiu
Ir juodą katilą drauge.

Jūs man varpais neskambaliuokit,
Aš jūsų šito neprašau,
Geriau “Laurenciją” sušokit,,
Tai šimtą kartų bus geriau.

Jūs man parinkit kapui vietą
Ant aukšto kalno po egle,
Kad aš matyčiui laužo liepsną,
Ir košę verdant katile.

Jūs ant paminklo nerašykit,
Kelintais metais aš gimiau,
Tiktai tris žodžius parašykit,
Kad bekeliaudamas žuvau.

“Kai aš numirsiu” v.2

Kai aš numirsiu, mane pakaskit
Po didele alaus bačka,
Kad bačkos kraną atsisukęs
Alutį maukčiau kaip šuva.

Jūs man varpais neskambaliokit,
Aš šito jūsų beprašau.
Verčiau bokalais pamojuokit,
Tai šimtą kartų bus geriau.

Jūs mano kapą apsodinkit
Aukščiausios rūšies tabaku,
O vietoj kryžiaus pastatykit
Pypkutę riestu cibuku.

Ant mano kapo nerašykit,
Kada gimiau, kada miriau.
Ant mano kapo parašykit -
Alutį maukdamas miriau.